Ką gali padaryti mokytojas, ugdydamas vaikų finansinį raštingumą?

Finansinis raštingumas mokykloje: ne atskira pamoka, o gyvenimui svarbūs gebėjimai

Žaneta Jakubauskaitė

9/2/20265 min read

Finansinis raštingumas vis dar neretai siejamas su skaičiavimu, biudžeto sudarymu ar sudėtingų finansinių sąvokų aiškinimu. Dėl to mokytojui gali atrodyti, kad šiai temai reikia atskiros programos, specialaus pasirengimo arba papildomų pamokų.

Tačiau finansinis ugdymas gali prasidėti daug paprasčiau.

Mokykla gali padėti vaikams šeimoje ir kasdieniame gyvenime įgyjamą patirtį susieti su platesniu finansinio pasaulio supratimu. Mokytojo užduotis nėra vien pateikti sąvokas. Ne mažiau svarbu kurti situacijas, kuriose mokiniai mokosi klausti, lyginti, rinktis, pagrįsti sprendimus ir numatyti jų pasekmes.

Kodėl finansinis ugdymas reikalingas mokykloje?

Vaikai į mokyklą ateina turėdami labai skirtingą patirtį.

Vieni namuose kalbasi apie kainas, taupymą, pirkinių planavimą ir šeimos pasirinkimus. Kiti apie pinigus beveik negirdi arba su šia tema susiduria tik tada, kai šeimoje kyla įtampa.

Todėl negalime manyti, kad visi vaikai finansinio elgesio pagrindus savaime įgis namuose.

Mokykla gali suteikti bendrą ir saugią erdvę, kurioje vaikai mokosi suprasti pinigų vertę, atskirti poreikius nuo norų, vertinti reklamą, planuoti ribotus išteklius ir kalbėtis apie savo pasirinkimus.

OECD PISA 2022 rezultatai rodo, kad daugeliui penkiolikmečių dar trūksta gebėjimų turimas finansines žinias pritaikyti realiose gyvenimo situacijose. Tyrime taip pat nustatytas ryšys tarp susidūrimo su finansinėmis ir ekonominėmis sąvokomis mokykloje bei aukštesnių finansinio raštingumo rezultatų. Vis dėlto OECD pažymi, kad vien temų paminėjimas dar negarantuoja gero rezultato – svarbi mokymo kokybė, nuoseklumas ir praktinis pritaikymas.

Europos Komisijos ir OECD parengtoje vaikų bei jaunimo finansinių kompetencijų sistemoje taip pat pabrėžiama, kad finansiniai gebėjimai turi būti ugdomi atsižvelgiant į vaiko amžių ir gyvenimo patirtį. Sistema skirta ne tik finansų specialistams – ja gali būti remiamasi kuriant ugdymo programas, mokymo priemones ir praktines veiklas vaikams bei paaugliams.

Ne viena metinė pamoka, o nuoseklus ugdymas

Finansinis ugdymas neturėtų apsiriboti viena temine pamoka per metus.

Vieną kartą išgirdęs, kuo poreikis skiriasi nuo noro, vaikas nebūtinai gebės šį skirtumą atpažinti parduotuvėje, internete ar bendraamžių aplinkoje. Kaip ir kiti įgūdžiai, finansinis mąstymas formuojasi palaipsniui – per pasikartojančias, amžių atitinkančias situacijas.

Todėl finansinį raštingumą prasminga integruoti į jau vykstantį ugdymą. Tam nebūtinai reikia atskiro dalyko ar papildomos pamokos.

Svarbu, kad mokinys ne tik išgirstų teisingą atsakymą, bet ir pats turėtų progą priimti sprendimą:

  • Ką pasirinkti, kai turima suma ribota?

  • Kodėl viena prekė kainuoja daugiau už kitą?

  • Ar nuolaida visada reiškia geresnį pasiūlymą?

  • Kaip reklama bando paveikti mūsų norus?

  • Ko teks atsisakyti pasirinkus vieną variantą?

  • Kuo skiriasi noras, poreikis ir impulsyvus sprendimas?

Tokie klausimai padeda finansines žinias susieti su tikru gyvenimu

.

Kaip finansinį raštingumą integruoti į pamokas?

Per matematiką

Matematikos pamokose galima skaičiuoti ne vien abstrakčius skaičius, bet ir kainas, nuolaidas, grąžą bei paprastą biudžetą.

Pavyzdžiui, mokiniai gali gauti užduotį suplanuoti klasės išvykos užkandžius, turėdami nustatytą sumą. Jiems reikėtų palyginti kainas, pasirinkti produktus ir paaiškinti, kodėl priėmė būtent tokį sprendimą.

Tokioje veikloje lavinami ne tik matematiniai gebėjimai. Vaikai mokosi planuoti, rinktis ir suprasti, kad ištekliai yra riboti.

Per pasaulio pažinimą

Kalbant apie profesijas, darbą ir bendruomenę, galima aptarti, kaip žmonės kuria vertę, kodėl už darbą mokamas atlygis ir kokių išteklių reikia skirtingoms veikloms.

Svarbu ne formuoti požiūrį, kad žmogaus vertę lemia jo pajamos. Priešingai – galima padėti suprasti, kad skirtingi darbai tenkina skirtingus visuomenės poreikius, o pinigai yra priemonė mainams ir pasirinkimams.

Per kalbos pamokas

Reklamos tekstai yra puiki medžiaga kritiniam mąstymui ugdyti.

Mokiniai gali nagrinėti:

  • kokius žodžius pasirenka reklamos kūrėjai;

  • kokias emocijas reklama bando sukelti;

  • kam ji skirta;

  • ar pateikiama visa informacija;

  • kuo skiriasi faktas nuo pažado;

  • kodėl reklama sukuria jausmą, kad prekę reikia įsigyti nedelsiant.

Taip finansinis ugdymas susiejamas su kalbos suvokimu, medijų raštingumu ir gebėjimu atsispirti manipuliacijai.

Per klasės projektus

Planuojant renginį, mugę, išvyką ar klasės šventę, mokiniai gali prisidėti prie paprasto biudžeto sudarymo.

Jie gali svarstyti:

  • kiek pinigų galima skirti;

  • ko būtinai reikia;

  • ko norėtųsi, bet galima atsisakyti;

  • kaip palyginti pasiūlymus;

  • ką daryti, jeigu išlaidos viršija turimą sumą.

Svarbu, kad tai nebūtų tik suaugusiojo pristatytas galutinis planas. Vaikai turi patys dalyvauti svarstydami alternatyvas ir matyti savo sprendimų pasekmes.

Per socialinį ir emocinį ugdymą

Finansinius pasirinkimus veikia ne tik skaičiai.

Vaikai ir paaugliai gali norėti pirkti iš nuobodulio, pavydo, noro pritapti arba baimės atsilikti nuo kitų. Todėl kalbant apie finansinį elgesį svarbu aptarti emocijas, bendraamžių spaudimą ir impulsyvumą.

Galima nagrinėti situacijas:

„Visi klasės draugai turi šį daiktą. Kaip jaustumeisi jo neturėdamas?“

„Ar norėtum šio daikto, jeigu niekas kitas jo nematytų?“

„Kaip atskirti tikrą poreikį nuo noro pritapti?“

Tokie pokalbiai padeda vaikui geriau suprasti ne tik finansinį sprendimą, bet ir save.

Per kūrybines veiklas

Mokiniai gali sukurti paprastą produktą ar paslaugos idėją, apsvarstyti, kokių medžiagų ir darbo reikėtų, nustatyti kainą bei pristatyti savo sprendimą klasei.

Tokios veiklos metu verta kalbėti ne vien apie pelną. Svarbu aptarti produkto naudą, kokybę, sąžiningumą, atsakomybę ir tai, kaip kuriama vertė kitam žmogui.

Finansinis ugdymas vyksta ir už pamokos ribų

Vaikai mokosi elgtis su ištekliais ir kasdienėse mokyklos situacijose.

Kai mokiniai dalijasi bendromis priemonėmis, saugo knygas, atsakingai naudoja popierių ar tariasi, kaip paskirstyti ribotą laiką bei medžiagas, jie taip pat mokosi finansiniam elgesiui svarbių principų.

Jie mokosi, kad ištekliai nėra beribiai, bendru turtu reikia rūpintis, o vieno žmogaus pasirinkimas gali turėti pasekmių visai grupei.

Todėl finansinis ugdymas nėra vien pokalbis apie eurus. Tai ir atsakomybės, planavimo, bendradarbiavimo bei pagarbos turimiems ištekliams ugdymas.

Mokytojui nereikia būti finansų ekspertu

Mokytojas neprivalo turėti visų atsakymų apie investavimą, paskolas ar sudėtingus finansinius produktus.

Pradinėse klasėse ir ankstyvajame ugdyme daug svarbiau padėti vaikui suprasti paprastas, tačiau esmines sąvokas ir elgesio principus:

  • pinigų kiekis yra ribotas;

  • pasirinkus vieną galimybę kartais tenka atsisakyti kitos;

  • poreikis ir noras nėra tas pats;

  • prieš priimant sprendimą verta sustoti;

  • kainą galima palyginti;

  • reklama siekia paveikti pasirinkimą;

  • klaidos gali tapti mokymosi dalimi;

  • savo sprendimą svarbu gebėti paaiškinti.

Mokytojo stiprybė yra ne gebėjimas pateikti visus atsakymus, o mokėjimas užduoti tinkamus klausimus ir sukurti saugią aplinką tyrinėti.

Nuo ko pradėti rugsėjį?

Pradėti galima nuo vienos paprastos veiklos.

Pavyzdžiui, mokiniams galima pasiūlyti suplanuoti klasės bendrą veiklą, turint nustatytą sumą. Kita galimybė – kartu išanalizuoti vieną vaikams skirtą reklamą arba palyginti kelių panašių prekių kainas.

Svarbu po veiklos aptarti ne tik rezultatą, bet ir sprendimo procesą:

  • Kodėl pasirinkome būtent taip?

  • Kokių kitų galimybių turėjome?

  • Ko atsisakėme?

  • Ar mūsų sprendimas būtų kitoks, jeigu turėtume daugiau arba mažiau pinigų?

  • Ką kitą kartą darytume kitaip?

Būtent aptarimas padeda praktinei patirčiai tapti mokymusi. Finansinis raštingumas nėra vien gebėjimas suskaičiuoti pinigus. Tai gebėjimas suprasti savo poreikius, vertinti informaciją, numatyti pasekmes ir priimti pagrįstus sprendimus.

Mokykla negali ir neturi pakeisti šeimos. Tačiau ji gali užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo patirties namuose, turėtų galimybę apie pinigus kalbėtis, klausti, tyrinėti ir mokytis saugioje aplinkoje.

Finansinis ugdymas tampa prasmingas ne tada, kai vaikas išmoksta atkartoti sąvoką, o tada, kai geba ją pritaikyti tikrame gyvenime.

O mokytojui tam nebūtina tapti finansų specialistu. Kartais užtenka sukurti vieną gerą situaciją ir užduoti vieną tinkamą klausimą.